BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vinstonas Čerčilis ir jo politinė veikla.


Šios asmenybės
pristatinėti daug nereikia. Užtenka pasakyti, kad jis vienas žymiausių
politikos veikėjų visame pasaulyje, o ypač Didžiojoje Britanijoje, Nobelio
premijos laurėtas už literatūrinius pasiekimus.  Šie faktai daugeliui žinomi, tačiau ar visi
žinojote, kad puikiais oratoriniais sugebėjimais pasižymintis Vinstonas Čerčilis
turėjo kalbos defektų. Visa tai ir daugiau šiame įraše.


 

Vinstonas Čerčilis  1874 lapkričio 30   1965 sausio 24

 

Didžiosios
Britanijos ir vienas garsiausių pasauliniu mastu politinis veikėjas Seras
Vinstonas Čerčilis , pilnas vartas Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčelis (Winston
Leonard Spencer-Churchill) gimė  1874 lapkričio 30 dieną, mažame
Anglijos miestelyje netoli  Vudstoko.

 

V.Čerčelis yra palikuonis
garsios Spencerių šeimos, Winston Leonard Spencer Churchill, kaip ir jo tėvas,
panaudojo pavardę Čerčilis (Churchill) viešame gyvenime. Jo protėvis George
Spencer pasikeitė savo  pavardę į
Spencer-Churchill 1817 m., kai jis
tapo Molboro Kunigaikščiu,  norėdamas
pabrėžti kilmę nuo John Churchill, 1-ojo Molboro Kunigaikščio. V.Čerčilio motina
yra Jennie Jerome turtingo amerikiečio duktė.

 

1888 m. balandžio 17 dieną įstojo į Harrow  mokyklą. V.Čerčilis buvo sunkaus būdo vaikas,
prastai mokydavosi ir keldavo konfliktines situacijas mokykloje, už kurias buvo
nubaustas. Jam kelią į šią mokyklą atvėrė kilminga šeimos padėtis. Nors mokslo
rezultatai nebuvo geri, teko ir kartoti kursus, tačiau V.Čerčilis buvo mokyklos
fechtavimo čempionas, gerai mokėjo anglų kalbą, bei istoriją.

 

Jis būdavo retai
lankomas savo motinos (tada žinomas kaip Ledi Randolph), ir rašė jai laiškus,
maldaujančius jos ar atvykti į mokyklą ar leisti jam grįžti namo. Su tėvu taip
pat nesimatė ir vieną kartą pastebėjo, kad jie vos susikalba vienas su kitu. Dėl
tėviškos meilės trūkumo jis tapo artimas auklei Elizabeth Anne Everest, kurią jis
kviesdavo tiesiog “Woomany”.

 

1893 metais stojo Karališkąją karo akademiją Sandherste. Įstoti
pavyksta tik iš trečio karto. Nors tarp stojančiųjų buvo vienas paskutinių iš
102 kadetų, po dvejų metų jau buvo aštuntas pagal pažangumą. Vėliau paskirtas
jaunesniuoju leitenantu husarų kavalerijoje.

 

1895 metais išvyko į Kubą kaip karinis stebėtojas, kad  aprašytų kaip ispanai kovoja su Kubos
partizanais. Rašė straipsnius „Saturday Review“. Taip pat dalyvavo karinėse
ekspedicijose Indijoje ir Sudane.

Kelionėje ši
garsi asmenybė  perskaitė William Winwood
Reade's  kūrinį„Martyrdom of Man“ Šis
kūrinys yra Viktorijos epochos ateizmo klasika. Po šios knygos nustojo tikėti
Krikščionybe ir paliko jį su niūria vizija bedievės visatos, kurioje žmonija
buvo numatyta, tam kad progresuotų per konfliktą tarp pažangesnio ir silpnesnio.

 

1899 m. buvo pasiūlyta kandidatuoti į Bendruomenės rūmus Oldhame. Rinkimai
V.Čerčiliui buvo nesėkmingi.

 

1899-1902 m.prasidėjus anglų-būrų karui dirbo „Morning post“
korespondentu. Dalyvaudamas žurnalistinėje veikloje buvo pagautas į nelaisvę,
tačiau vėliau paleistas.

 

Grįžęs savo
likusį gyvenimą pašventė politinei karjerai.

 

1900 m. išrenkamas Bendruomenės rūmų nariu kaip konservatorių partijos narys.
Tačiau po 4m. pereina pas liberalus.
Bendruomenių rūmuose dirbo nuo 1900-1922
ir nuo 1924 m. – 1964 m.

 

1904 m. susipažino su savo būsima žmona Clementine
Hozier per kviestinių pietų vakarienę.

 

Nuo 1905 m. eina įvairias pareigas prekybos ministro,
kolonijų ministro pavaduotojo, , vidaus reikalų ministro; kaip alternatyvą
socializmui atlieka tam tikras socialinės sferos reformas.

 

1908 m. pora susituokė. Per iškilmes vienas šeimos draugas lordas Rosebery pasakė:“Ši
santuoka truks šešis mėnesius laimės. Santuoka bus nepavykusi, nes Vinstonas
Čerčilis nesutvertas santuokai. „

Skeptikai buvo
neteisūs. Santuoka truko net 56 metus. Geriausiai santuoką apibūdino lordas
Imay: „Ši santuoka įdėliausią kada nors buvusi.“

 

1909 m. liepos 11 d. gimė dukra Diana.

 

V.Čerčilis
pradžioje pirmojo pasaulinio karo vadovavo Jūrų ministerijai, bet privalėjo palikti
karinį kabinetą po pražūtingo Gallipoli mūšio. Jis pabandė užimti pareigas kaip
brigados vadas, bet atiteko bataliono vado pareigos. Po tam tikro laiko su  Grenadierių sargybos leidimu jį paskyrė papulkininkiu,
vadovauti 6-ajam batalionui, Karališkiesiems škotų šauliams, 1916 m. sausio 1-ąją.

 

1919 m. sausio, V.Čerčilis tapo valstybės sekretoriumi karui, bet jis nebuvo narys
karinio Kabineto, kuris buvo iki 1919 m.
lapkričio
. Jo pirmas iššūkis buvo demobilizacija. Jis sukūrė planą, kad
vyrai, reikalingi pramonei, bus demobilizuoti pirmiausiai. Praktikoje tai
reiškė, kad tie, kurie tarnavo trumpiausiai, buvo paleisti iš armijos. Kareiviai
maištavo, vieną kartą degindami Lutono Rotušę. V.Čerčilis turėjo atsisakyti
sistemos, vietoj to išlaisvindamas tuos, kas tarnavo ilgiausias. Vėl kilo
nepasitenkinimas ir tapo rimta vidaus problema: buvo streikų ir riaušių Glazge,
ir nacionalinio kalnakasių streiko.

 

1921 m. tapo valstybės sekretoriumi kolonijoms ir buvo tarp pasirašiusių
Anglo-Airijos Sutartį, kuri nustatė airių laisvąją valstiją. V.Čerčilis  dalyvavo ilgose derybose., kad apsaugotų britų
jūrines pajėgas. Airių pilietinis karas prasidėjo po sutarties pasirašymo, V.Čerčilis
palaikė vyriausybę Laisvosios valstijos ir liepė, kad britų pajėgos vis dar Airijoje
padėtų Airijos Kariuomenei prieš respublikonų Kariuomenę.

 

1924 m. ėjo finansų ministro pareigas.

1925 m. tampa vėl konservatorių partijos nariu. Vėliau užėmė pareigas ižo
kanclerio S.Boldino vyriausybėje.  Anglui
pavyko įvykdyti keletą svarbių finansinių reformų, svarą susiedamas su aukso
ekvivalentu. Vėliau prisipažino, kad tai buvo didžiausia klaida. S.Boldinui ir
V.Čerčeliui nesutarus dėl Indijos jų keliai išsiskyrė.

 

Per pirmą 1930-ųjų pusę Vinstonas buvo tiesmukas opozicionierius
tuometinės britų valdžios Indijos klausimu. Jis buvo vienas iš įkūrėjų Indijos gynybos
lygos, grupės, paskirtos išsaugoti britų valdžią Indijoje.

 

1931 m. Ramsay MacDonald suformuotoje vyriausybėje V.Čerčiliui vietos neatsirado,
todėl nuo tų metų iki 1939 m. tampa
nepriklausomu parlamento nariu.

 

1939 m.
prasidėjus Antrajam pasauliniam karui V.Čerčelis  užima Jurų ministerijos vadovo postą (kitaip
vadinama admiraliteto) ir jam paklūsta visas karinis jūrų laivynas.

 

Po premjero
Nevelio Čemberleno atsistatydinimo
, Vinstono Čerčilio išaušo valanda. Jis tapo  ministru pirmininku. Tai leido suteikti visą
valdžią savo rankose.

 

Vinstonas palaikė
 gerus santykius su Franklin D. Roosevelt
ir gavo iš JAV maisto, naftos ir amuniciją per Šiaurės Atlanto laivybos
maršrutus. Po to, kai Perl Harboras buvo užpultas, Churchill pirma mintis
laukiant JAV pagalbos buvo, “Mes laimėjome karą!”

 

Puolant Didžiąją
Britaniją vokiečiams, V.Čerčilis atsisakė sudaryti paliaubas ir stojo į mūšį.
Jam pavyko sudaryti koaliciją prieš Ašies bloką. Vykstant karui daug bendravo
ne tik su JAV vadovais, bet ir su Josefu Stalinu.

 

Kaip teigiama http://roma.eforum.lt/viewtopic.php?t=49  1944m.
spalio mėn. V. Čerčelis nuvyko į Maskvą pasikalbėti su Stalinu apie Balkanų
pusiasalio likimą po karo. Pokalbio metu apie įvairias įtakos zonas Čerčilis
popieriaus lape taip užsirašė:

 

Procentinė sutartis

Rumunija: Sovietų Sąjunga 90 proc., kiti(…) 10 proc.;

Jugoslavija: 50-50 proc.;

Vengrija: 50-50 proc.;

Graikija: D.Britanija(…) 90 proc., Sovietų Sąjunga(…) 10
proc.;

Bulgarija: Sovietų Sąjunga (…) 75 proc., kiti (…) 25
proc.

Taip Stalinas ir Čerčilis padalijo Rytų Europoą ir Balkanų
pusiasalio dalis į įtakos zonas.

 

1945 vasario 13 ir 15 d. įvyko Vokietijos miesto Drezdeno bombardavimas.
Tai prieštaringiausias karo momentas vakaruose, kai britų lėktuvai V.Čerčelio
įsakymų mėtė bombas ant miesto.

 

V. Čerčilis 1946 m.
kovą pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu:„Nuo
Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga
uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena,
Praha, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas, Sofija ir kiti miestai bei jų žmonės
yra atsidūrę Sovietų įtakoje ir kai kuriais atvejais labai smarkiai įtakojami
iš Maskvos“.

 

Nors V.Čerčilis
po karo buvo populiarus, tačiau jis rinkimuose buvo nugalėtas. Tam buvo daug
priežasčių, viena iš jų žmonėms nepatiko jo siūlomos reformos.

Po pralaimėtų
rinkimų pasitraukė į politikos nuošalę, tačiau 1951 m. jis sugrįžo ir vėl užėmė ministro pareigas. Jo pagrindinis
tikslas buvo išsaugoti Britų imperiją, todėl nenuostabu, kad numalšintų
sukilimą Kenijoje, Britanijos vyriausybė pasiuntė savo pajėgas. Vyriausybėje
buvo iki 1955 m. kai dėl sveikatos
sunkumų jam teko pasitraukti.

 

1953 metais iš karalienės rankų jis gauna Keliaraiščio
ordiną,- aukščiausią Anglijos apdovanojimą, 1963 metais tampa JAV garbės piliečiu.

 

1965 m. sausio 15 d. V.Čerčilį ištiko širdies smūgis, po kurio jis
neatsigavo ir 1965 m. sausio 24 mirė.

 

V.Čerčilio kalbos.

 

Daugelis istorikų
ir istorija besidominčių žmonių žino V.Čerčilio oratorinius sugebėjimus
, bei jo garsiąsias ir įkvepiančias britus, sąjungininkus kalbas. Bet nedaugelis girdėjo, kad V.Čerčilis turėjo keletą kalbos defektų.

 

Kalbos defektus V.Čerčilis ypač pradėjo jausti būdamas
7m.Daugelį savo gyvenimo jis stengėsi įveikti juos. Po
daugelio metų, jis pagaliau išdėstė, “Mano defektas nėra joks
defektas.” Stažuotojams logopedai dažnai rodo V.Čerčilio vaizdo  įrašus, su jo kalbomis. “Stuttering Foundation
of America” naudoja Čerčilį, pavaizduotą pagrindiniame puslapye, kaip vieną iš
sektinų pavyzdžių.

Kalbos defektas yra patvirtintas amžininkų.Taip pat žinoma,
kad jis turėjo sunkumą, sakydamas  'S'  raidę ir šveplavo. V.Čerčilio tėvas taip pat
turėjo šią ydą.

http://www.archive.org/details/Winston_Churchill (Archyvas
kalbų)

 

Litaratūra.

 

Per savo veiklos laikotarpį V.Čerčilis apdovanotas daugybe
apdovanojimų, tame tarpe ir Nobelio premija už literatūrinius pasiekimus. Jis
šešiatomio darbo “Antrasis Pasaulinis karas” ir keturių tomų studijos”Angliškai
kalbančių tautų istorija” autorius.

 

Gandai ar tiesa

 

Kaip skelbiama europa.eu , kad V.Čerčilis net gi pasisakė už Jungtinės
Europos sukūrimą.

 

Stalinas išdūrinėjo V.Čerčilį? Taip galima būtų suprasti iš ivaizdis.lt/
svetainės. Pateikiu dalies teksto citatą.

“Stalinas tęsė pradėtąją plėtrą. Potsdamo konferencijoje,
pasinaudodamas britų ir amerikiečių geografiniu neinformuotumu, Stalinas
pasiskundė, kad TSRS neturi Baltijoje nė vieno neužšąlančio uosto, todėl norėtų
gauti bent vieną tokį uostą Vokietijos teritorijos sąskaita – pavyzdžiui,
Karaliaučių. (Iš tikrųjų TSRS disponavo net trimis neužšąlančiais uostais: Klaipėda, Liepoja ir
Ventspiliu.)

Be to, anot Stalino, Vokietijos dalies prijungimas prie TSRS
būtų ir tam tikra kompensacija už gausiai pralietą rusų kraują ir patirtus
nuostolius. Nei F. Ruzveltas, nei V. Čerčilis šiai idėjai neprieštaravo.”

 

http://www.archive.org/details/Winston_Churchill
(Audio archyvas)

http://www.youtube.com/watch?v=1izsTZwa59k
(V.Čerčilio kalba)

http://www.youtube.com/watch?v=P8_wQ-5uxV4
(Dar viena kalba)

http://www.stutterers.org/

 

Valdas Kiziūnas

www.blogas.lt/biografija

Panaudoti dalį liaudies tam, kad laikytų pažabotą kitą dalį liaudies, – sena despotų priemonė.

Tomas Džefersonas

Reklama: www.kabutes.lt aforizmai, citatos, sentencijos

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Vinstonas Čerčilis ir jo politinė veikla.”

  1.   Sidharta rašo:

    Man jame labiausiai patinka jo užsispyrimas ir moto - niekada nepasiduoti. Skaičiau jog paskutinę savo kalbą jis kalbėjo viename Anglijos miestelyje. Daug žmonių iš visos šalies atvyko paklausyti jo paskutinės kalbos. Čerčilis atsistojo ir pasakė svarbiausia ką jis norėjo perduoti - "Niekada, niekada, niekada, niekada nepasiduokite." Dėl to aš šituo žmogumi ir žaviuosi.

  2.   Biografija rašo:

    Čia turbūt ši citata.

    Ir štai pamoka: niekada nepasiduokite… Niekada, niekada, niekada, niekada… Niekur, mažame ar dideliame, reikšmingame ar smulkiame – niekada nepasiduokite, išskyrus garbei ir geram skoniui liepiant. -

Rašyk komentarą