Kim Čen Iras - Šiaurės Korėjos lyderis
2009-06-13 parašė krepsysNaujausiame įraše pristatysiu dabartinį Šiaurės Korėjos lyderį, tautos „tėvą“ ir daugelio politikų manymų pavojingiausią pasaulio valdovą, kurio valdoma šalis kelią didžiulę grėsmę pasaulio stabilumui. Šis asmuo Kim Čen Iras. Šios asmenybės kontrolėje viena iš keturių didžiausių pasaulio armijų. Pats valdymas ir gyvenimas apsuptas įvairiausias gandais, pradedant tuo, kad jam gimstant buvo dvi vaivorykštės, o baigiant tuo, kad šiuo metu Šiaurės Korėjos lyderis yra miręs. Iš faktų pateiktų šiame įraše, pamatysite, kad marksistinę ideologija šis lyderis vadovavosi nuo mažų dienų. Kylant karjeros laiptais buvo net gi atsakingas už marksistinės propagandos skleidimą. Tiesa, reiktų paminėti, kad valdant tėvui Kim Il-sung, Šiaurės Korėja ilgą laiką pagal pragyvenimo lygi pralenkė savo pagrindinę varžovę Pietų Korėją. Todėl neveltui Šiaurinės šalies gyventojai dėl sunkumų kaltiną būtent Kim Čen Irą, bet naujo valdovo jie neįsivaizduoja. Rašydamas šį įrašą nesistengiau daryti jokių išvadų apie šią asmenybę, manau kiekvienas perskaitęs ir susipažinęs tam tikrus apibendrinimus galės pasidaryti pats.
Kim Jong-ilo Kim Čen Iras (Kim Jong-il) 1941 m. vasario 16
Kim Čen Iras (Kim Jong-il) kai kur dar galime rasti Kim Jong Il gimė 1941m. vasario 16 dieną Viatkos kaime, netoli Chabarovsko, Sovietų sąjungoje, dabartinėje Rusijoje, kur jo tėvas vadovavo 88-jai Sovietų sąjungos brigadai, sudarytai iš kinų ir korėjiečių tremtinių. Oficiali Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos propaganda skelbia, apie lyderio gimimą Pektusano kalnuose buvusioje partizanų slėptuvėje. Kimas yra vyriausias vaikas, motinos Kim Jong-suk, ir tėvo Kim Il-sung - Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrėjo.
1945 m., kai būsimam Šiaurės Korėjos lyderiui buvo viso labo trys - keturi metai, baigėsi antrasis pasaulinis karas, o Korėja išsikovojo nepriklausomybę nuo Japonijos. Iš pradžių tėvas, o vėliau visa šeima persikėlė į Pchenjaną ir apsigyveno buvusių Japonijos pareigūnų viloje su sodu ir baseinu. Tėvas iškart perėmė valdžios vadeles į savo rankas, kaip neginčijamas Šiaurės Korėjos išvaduotojas ir valdovas.
1948 m. Kim Jong-il brolis, „Shura“ Kim (Kim Jong-il, bet labiau žinomas rusiška pravarde) buvo nuskandintas arba pats nuskendo, tikslių duomenų nėra.
1949 m. per gimdymą mirė Kim Jong Ilo motina. Nors yra versijų apie moters sušaudymą ir palikimą nukraujuoti.
1950 m. birželio 25 d. prasidėjo Korėjos karas, kuris vyko tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Karas baigėsi 1953 m. liepos 27 d., nors taikos sutartis ir nebuvo pasirašyta.
Prasidėjus neramumams ir karams, netekęs vieno sūnaus, o motinai žuvus, tėvas ir tuometinis Šiaurės Korėjos vadovas išsiuntė savo sūnų mokytis į Kinijos liaudies Respubliką 1950-1960 m. Nors pagal oficialią komunistinę biografiją skelbiama, kad Kimas mokėsi Pchenjane.
Nežinia ar tai tiesa, bet nuo pat mažų dienų Kim Čen Iras buvo apimtas politinių siekių. Jis buvo Vaikų sąjungos ir Demokratinės jaunimo lygos (DYL) dalyviu. Aktyviai reiškėsi Marksistinės teorijos ir kitose literatūros tyrimo grupėse. 1957 m. savo mokykloje tapo DYL vicepirmininku. Siekė plačiau supažindinti bendraklasius su Marksistinėm įdėjom, rengė seminarus ir ekskursijas.
Kimo tėvas vedė antrą kartą ir susilaukė vaiko, kurį pavadino Kim Pyong-il, nuskendusio sūnaus garbei.
1960 m. rugsėjo mėnesį pradėjo studijuoti Kim Ir Seno (Kim Il-sung) universitete, Marksistinę politinę ekonomiką. Besimokydamas dirbo tekstilės mechanizmų gamykloje. Buvo praktikantas ir darbuotojas, statantis televizijos transliavimo įrangą.
1961 m. liepos mėnesį įstojo į Korėjos darbininkų partiją.
1964 m. balandį baigė Kim Ir Seno universitetą. 1970 m. pradžioje galėjo mokytis Maltos universitete anglų kalbą ir lankytis šalyje kaip premjero Dom Mintoff svečias.
Kim Čen Iro karikatūra
Po diplomo gavimo kyla karjeros laiptais Korėjos darbininkų partijoje, kai tarptautinėje arenoje vyksta komunistų susiskaldymas tarp Kinijos ir Tarybų sąjungos. Partijoje buvo centrinio komiteto narys, prižiūrėjo „anti partiškas“ idėjas, nubrėžė ideologinę kryptį tarp žiniasklaidos, rašytojų ir menininkų.
Septintajame dešimtmetyje Kim Čen Iras parašė daugybę straipsnių ekonomikos tema. Jis buvo prieš materialinį skatinimą ekonomikoje, vadovavo pramonės technikos pertvarkyme tuo metu.
1967–1969 m. Kim Jong-il didelį dėmesį skyrė kariuomenei, nes manė, kad vadai esantys Korėjos liaudies kariuomenės viduje engė Kariuomenės politines organizacijas ir iškraipė valstybinius nurodymus. Kim nusprendė, kad tai kelią grėsmę kariuomenės kontrolei. Ketvirtajame partijos suvažiavime paskyrė tam tikrus pareigūnus, kurie buvo atsakingi už kontrolę. Taip pat atsakingas buvo ir už skleidžiamą propagandą.
1970 m. buvo centrinio komiteto pavaduotoju, o 1973 m. tapo sekretoriumi.
Kim Il Sung savo sūnų skirdavo vis į atsakingesnius postus ir galiausiai pradėjo ruošti kaip įpėdinį. Sosto perėmėjas galiausiai buvo patvirtintas 1974 m.
Tais pačiais metais buvo pradėta savotiška švietimo kampanija pavadinimu „Trijų revoliucijų judėjimas“, kuris važinėdavo po šalį ir teikdavo politines, mokslines, technines žinias per trumpus kursus. Žinių tobulinimas buvo vykdomas per masinius mitingus, kuriose buvo galima pasidalinti žiniomis.
Aštuntajame dešimtmetyje Kim Čen Iras buvo atsakingas už ekonominį planavimą, skirdamas dėmesį keliom kompanijom, kurios turėjo greitai išvystyti tam tikrus ekonomikos sektorius. Taip pat kariuomenėje kūrė politinius judėjimus: „Trys revoliucijos“, „Raudonos vėliavos judėjimai“, „Raudonos vėliavos avangardo judėjimas“ ir kiti.
1977 m. dalyvavo įvairiose derybose dėl Korėjų suvienijimo, kurios baigėsi nesėkmingai.
1980 m. spalio mėn. šeštajame Korėjos darbininkų partijos suvažiavime tuometinis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Il-sung viešai paskelė apie savo įpėdinį Kim Čen Irą, kuris tame pačiame suvažiavime išrinktas Centrinio komiteto Politinio biuro nariu, Centrinio komiteto sekretoriumi, Centrinio karinio komiteto nariu. Nuo 1982 m. vasario mėn. jis KLDR Aukščiausio liaudies susirinkimo deputatas. Ir tai leido būti įtakingiausia figūra Šiaurės Korėjoje aplenkiant savo tėvą.
Po 1980 m. galima sakyti prasidėjo naujoji Kim Čen Iro (Kim Jong-il) era. Prasidėjo asmenybės kulto kūrimas, kurį vėliau panaudojo ir jo tėvas. Reguliariai per žiniasklaidos priemones pasirodydavo pasakojimai apie Kimą kaip bebaimį lyderį, revoliucionierių, reikalaujanti besąlyginio paklusimo.
Kim Čen Iro šeima. 1981 m. nuotrauka
Bent jau žinoma, kad buvo įvykdyti keli terorizmo aktai. 1983 m. Rangūne, (Birmoje, Miamare) buvo pasikėsinta į Pietų Korėjos valdžios atstovus ir į Pietų Korėjos prezidentą. Per šį pasikėsinimą žuvo 17 pietų korėjiečių, iš kurių 4 buvo ministrai.
1987 m. per šiaurės korėjiečių aviacijos bombardavimas užmušė visus 115 Pietų Korėjos laive buvusių žmonių. Emigravęs Š.Korėjos agentas Kim Hyon Hui teigė, kad operacija buvo užsakyta paties Kin Čen Iro. Šie incidentai leido užsienio valstybėm suprasti, kad Kim Čen Iras laikysis kietesnės politikos negu jo tėvas.
Nuo tų pačių 1980 m. Šiaurės Korėja pradėjo patirti milžinišką stagnaciją, nepasiteisinus reformoms, bei nutrūkus prekybiniams ryšiams su Kinija ir TSRS.
1992 m. radijo stotys vietoj brangiojo lyderio, jį pradėjo vadinti „Brangusis tėtis“ minint 50 m. gimimo dieną. Šią datą šventė visa Šiaurės Korėja, o pats šventimas nusileido tik 80 m. sukakties minėjimui jo tėvo.
1994 m. liepos 8 d. mirė Kim Čen Iro tėvas ir Šiaurės Korėjos prezidentas Kim Il-sung sulaukęs 82 m. Prezidentas po mirties gavo „Amžino prezidento pažymėjimą“.
Susirinkęs Korėjos darbininkų partijos centrinis komitetas šalį perdavė valdyti Kim Iong Il, kuriam atiteko visi svarbiausi postai, bei armijos kontrolė.
1995 m.buvo bandymas surengti perversmą Šeštojo armijos korpuso Šiaurės Hamgyong srityje, kur labiausiai kentėjo dėl skurdo. Kaimyninis septintasis armijos korpusas ketino prisijungti Pchenjane. Visą sąmokslą sužlugdė ir atskleidė 6-ojo korpuso vadas Kim Yong-chun, kuris vėliau buvo apdovanotas. Pagal gandus, jie buvo sudeginti prieš karių auditoriją kaip įspėjimas kitiems).
Daugelis manė, kad pasikeitus lyderiui bus reformuota ir armiją, į kurią turėjo ateiti kiek jaunesni žmonės, tačiau tai neįvyko ir toliau valdžia buvo sutelkta senojoje gvardijoje.
Pagal dezertyrą Hwang Jang-yop, šiaurės korėjiečių sistema tapo labiau centralizuota ir autokratinė valdant Kim Jong-il, negu tai buvo valdant jo tėvui. Nors buvęs prezidentas reikalavo ministrų ištikimybės, bet taip pat siekė jų patarimo sprendimų priėmime. Atėjus į valdžią sūnui yra reikalauja aklo paklusimo, netoleruoja kritikos, pastabų, tiek ministrų tiek kitų pareigūnų. Bet koks nukrypimas nuo jo kurso laikomas išdavyste.
Šiaurės Korėjos ekonomika
Subyrėjus Tarybų sąjungai, bei Kinijai 1992 m. normalizavus santykius su Pietų Korėja , šalis prarado paramą, bei eksporto rinkas.
1995-1996 m. šalį nusiaubė milžiniški potvyniai, bei 1997 m. prasidėjo sausra, trukusi kelis metus. Šalyje buvo dirbama tik 18 % žemės, dažniausiai su pasenusia technologija. Nesugebėjimas importuoti
Po 2000 m. įvykusio susitikimo tarp Kim Čėn Iro ir Kim De Džuno, Šiaurės ir Pietų Korėjos susitarė atstatyti geležinkelį tarp Seulo ir Pchenjano, kuris kirstų demilitarizuotą zoną. Taip pat abi pusės pareiškė apie planus keturių eilių autostrados nutiesimo pro Phanmundžono kaimą, kur buvo pabaigtas karas.
Kim Čėn Iras 2002 metais pranešė, kad “pinigai turi padengti prekių kainą“, po ko buvo įvykdyti kai kurios ūkio reformos, įkurtas pramoninis Kaesŏng regionas, atlikti pirmieji bandymai į gamyklas įvesti ūkinį savarankiškumą. Reforma buvo nusižiūrėta iš Kinijos, kur panašios reformos buvo vykdomos devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose. Kinijos investicijos į Šiaurės Korėjos ekonomiką nuo 1 milijono dolerių 2003 metais išaugo iki 200 milijonų 2004 metais.
2009 m. sausio mėnesį beveik visos pasirašytos sutartys su Pietų Korėja buvo nutrauktos.
Užsienio politika
1994 m. Šiaurės Korėjos lyderis ir JAV prezidentas pasirašė sutartį, pagal kurią Pchenjanas turėjo užšaldytų ir galų gale išmontuotų savo branduolinių ginklų programą mainais už pagalbą statant atominę elektrinę.
2002 m. KimČen Iras prisipažino gaminosi branduolinius ginklus nuo 1994 m. sutarties pasirašymo. Kimo režimas teigė, kad slapta gamyba buvo būtina saugumo tikslais dėl įtemtpų santykių su tuometiniu JAV prezidentu Džordžu Bušu .
2006 m. spalio 9 d., Šiaurės Korėjos s Centrinė Naujienų agentūra paskelbė, kad ji sėkmingai išbandė branduolinį požeminį testą.
2009 m. balandžio mėnesį Šiaurės Korėja išbandė tolimojo nuotolio raketą. Pats Pchenjanas tvirtina, kad raketa buvo skirta nešti jos ryšių palydovui, tačiau vakaruose manoma, kad ši raketa buvo užmaskuotas galimos branduolinės bombos bandymas. Kai kurie informaciniai šaltiniai pranešė, kad ant paleistos raketos buvo garsiakalbis, kuris skleidė Šiaurės Korėjos propagandą.
Karikatūra vaizduojanti Šiaurės Korėjos branduolinę programą
2009 m. gegužės 25 d. Šiaurės Korėja vėl išbandė atominę bombą, o jos lyderis pažadėjo, kad Urano sodrinimas vyks toliau.
Faktai ir gandai
2008 m. rugpjūčio mėnesio japonų savaitraštis „Shukan Gendai“ paskelbė Waseda Universiteto profesoriaus Toshimitsu Shigemura, teiginį, kad Kim Jong-il mirė 2003 m. pabaigoje ir buvo pakeistas antrininkais, kuris taip jį keitė viešuose pasirodymuose bijant pasikėsinimo.
Jis buvo generalinis sekretorius Darbuotojų Partijos Korėjos (WPK) nuo 1946 m., ir 1980 m. vienas jo sūnų Jong Il tapo pamišėliu.
Kim Čen Iro (Kim Jong Il) biografijose galime rasti neva mistiškų ženklų , kad jo gimimą išpranašavo kregždė, apie neva susiformavusias dvi vaivorykštes ar kad nauja žvaigždė pasirodė danguje. Ekscentriškumas toks kaip statyba masinių pilių ir namų, valgymas brangiausio maisto, ir amerikiečių filmų žiūrėjimas, buvo panaudotas išorinės žiniasklaidos, kad parodytų veidmainiavimą.
Rašytojas Bradley K Martin parašęs knygą „Kimo Šiaurės Korėja“ pripažįsta, kad nuo 1950 m. iki 1970 m. Šiaurės Korėjos ekonomika augo sparčiai, nešdama apčiuopiamą naudą jos gyventojams, pavyzdžiui, didesnis bendrojo vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, gyvenimo trukmė ir raštingumo lygio augimas. Verta pabrėžti, kad tik 1976 m. Pietų Korėja BVP vienam gyventojui pralenkė komunistinę Šiaurės Korėją.
Dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio tėvas gimė tais pačiais metais ir tą pačią dieną kai nuskendo garsusis Titaniko laivas 1912 m. balandžio 15 dieną.
Beveik 90 % Š.Korėjos gyventojų tiki režimu ir jo mokymu. Šiame kontekste, taip pat nenuostabu, kad daug dezertyrų, su kuriais bendravo B.K.Martin, vis dar gerbtų ir gerbia Kim Ir Seną (Kim Il-sung), o naujesnius šalies sunkumus priskirdamas Kim Če Irui.
Kim Čen Iras
Iki aštunto dešimtmečio formuodavosi vaikų gaujos, organizuotos per aukštas tėvų pareigas. Dažniausiai susiformavusios gaujos kovojo prieš žemesnio rango tėvų sūnus. Šis gaujų siautėjimas buvo paveldėtas iš Japonijos okupacijos. Tačiau keisčiausia, kad jos vykdavo šalyje, kurioje buvo kontroliuojamas elgesys. Galiausiai aštunto dešimtmečio pradžioje gaujos buvo sunaikintos bijant, kad jomis gali pasinaudoti Pietų Korėjos žvalgyba. Dabar manoma, kad rėžimui susilpnėjus mafija ir gaujos vėl įsigalėtų.
Tas pats B.Martin teigia, kad valdant tėvui Kim Ir Senui buvo stengiamasi bent kiek rūpintis moterimis, suteikti joms išsilavinimą, leisti dirbti. Tačiau pats Kim Ir Senas su Kim Če Irias turėjo savo haremą. Tėvai dažnai net gi norėdavo, kad jų dukros būtų valdžios hareme, nes tai garantavo didesnius pinigus.
Dėl Kim Il-sung haremo manoma, kad miręs Didysis lyderis paliko daug nepripažintų vaikų. Nepripažintais vaikais gali būti Kim Jong-su, Kim Hyon-nam, Hyon-nam. Tarptautinės naujienų agentūros pranešė, kad dar vienas neteisėtas sūnus Kim Il-sungo, sūnus Kim Jang-hyun, bandė nužudyti vyriausią KimČen Iro sūnų Kim Jong-nam.
Šiuo metu manoma, kad JAV vargiai užpuls Šiaurės Korėją, atsižvelgiant į Pchenjano masinį atsakomąjį smūgį prieš Pietų Korėją ir Japoniją. Iš B.Martin imtų interviu iš dezertyrų aiškėja šiaurės korėjiečiai iš tikrųjų nori karo. Įtakos tam turi ekonominė padėtis, ir intensyvi anti-amerikietiška propaganda. Todėl labai abejojama ar amerikiečių ir pietų korėjiečių kariai bus sutikti draugiškai, jeigu kada nors jie įžengtų.
Naujoji kariuomenės karta, kuri pakeitė senąją revoliucinę kartą yra labiau bekompromisiai. Iš B.K.Martin knygos aiškėja, kad vienam dezertyrui gnybos ministras teigė, kad vieną dieną sunaikins pasaulį, jeigu Šiaurės Korėja pralaimėtų karą. Todėl niekas negali nuvertinti Šiaurės Korėjos, kuri kaip manoma turi aštuonis branduolines bombas.
1997 m. buvo įtemptas periodas šalies viduje ir tam tikras skaičius žmonių emigravo iš šalies. Tais pačiais į Vakarų Europą emigravo Kim Jong Il priimta duktė Ri Nam-ok.
Nėra jokios oficialios informacijos, pasiekiamos apie Kim Čen Iro Kim Jong-il) vedybas, bet manoma, kad jis buvo oficialiai vedęs vieną kartą ir turėjo tris meilužes.
Virėjas Kendzis Fudzimotas (Kenji Fujimoto) pasakojo, kad 68 metų Kim Čen Iras mėgsta itin šviežią žuvį, tokią, kuri yra dar gyva, ir ją užgeria brangiu vynu ar brendžiu.
Verta dėmesio
http://www.globalsecurity.org/military/world/dprk/leadership-succession.htm
http://www.geopolitika.lt/?artc=3306
http://www.atimes.com/atimes/Korea/GF04Dg03.html
http://usgovinfo.about.com/library/weekly/aankorea.htm
http://www.kleckas.lt/blog/siaures-koreja-arba-kaip-as-dziaugiuosi-savo-gyvenimu
http://www.guardian.co.uk/theobserver/2003/nov/02/features.magazine37
Klasta yra kilni kai nutaikyta į tironiją.
Pjeras Kormelis
Valdas Kiziūnas
