BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytauto Kernagio gyvenimas

Po Džono
Lenono
biografijos
aprašymo nusprendžiau kitą tinklaraščio įrašą skirti gerbimam, visų mylimam,
beprotiškai charizmatiškam  – Vytautui Kernagiui. Lietuvos estrados
puoselėtojas, gaivintojas kabareto žanro, šviesaus atminimo asmenybė, kurią
pasiglemžė negailestinga liga. Šiame įraše pasistengiau pateikti biografinius
faktus nuo pat gimimo iki lemtingos akimirkos. Skaitydami įrašą sužinosite apie
maestro pianino pamokas, kurias laikė nuobodžiausiomis pasaulyje ir kitus
mažiau žinomus faktus.


Vytautas Kernagis 1951 m. gegužės 19 d - 2008 m. kovo 15 d.


Vytautas Kernagis gimė  1951 m. gegužės 19 d., Vilniuje, aktorių Aleksandro Kernagio ir
Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Mokėsi Mykolojaus Konstantino Čiurlionio
mokykloje. Galima teigti, kad būtent šioje mokykloje prasidėjo gerbiamo Vytauto
Kernagio muzikinė karjera. Iš pradžių pateko į pianino klasę. Tačiau ten išbuvo
neilgai.  Kaip pats muzikantas teigė,
grojikas buvo prastas, o groti pianinu nuobodžiausias dalykas. Norėdamas to
išvengti užsidarydavo tualete ir apsimesdavo, kad vemia.

 

Vis tik po  trijų klasių paliko šią mokyklą ir perėjo į
Vilniaus 23 vidurinę mokyklą.

Kaip pats maestro
teigė: „
Muzika man tikrai nerūpėjo
tol, kol atėjo laikas patikti. Buvau žvairas, vienas akinių stiklas
nepermatomas… Na kas į mane tokį galėjo žiūrėti?! Supratau, kad muzikuodamas
galiu tapti įdomus. Bitlų laikai… Atrodė viskas paprasta: paimi gitarą,
groji, merginos alpsta… Ilgi plaukai, platėjančios kelnės… Vieną dieną
supratau, kad muzika skirta ne tik šokiams ir „mergičkoms kabinti“

 

Apie 1966m. būdamas aštuntokas Vilniaus 23 mokykloje
V.Kernagis su draugais įkūrė vietinį ansamblį „Aisčiai“. Tiesa, iš pradžių
grupė turėjo vadintis „Bobčiais“, tačiau konkurentams nugvelbus šį pavadinimą
buvo pasirinktas „Aisčiai“.

 

Kaip tuo metu
buvo būdinga ansamblis kopijavo to meto muziką, kurios valdžia nelabai mėgo. Domėjosi
Bitlų kūryba. Pirmoji daina buvo „Margi sakalai“

 

1968 m. buvo išmestas iš Vilniaus 23 vidurinės mokyklos.

 

1969 m. baigė Pirmą darbo jaunimo pamaininę vakarinę vidurinę mokyklą. Mokslus
toliau tęsė Lietuvos konservatorijoje („Lietuvos muzikos ir teatro akademija“,
taip vadinama šiandien). Mokėsi aktorystės.

 

1969-1972 m. buvo grupės „Rupūs miltai“ narys.

 

1970 m. kartu su nauja grupe dalyvavo „Rock Session“ sostinės „Žirmūnų“ restorane.

 

1971 m. suvaidino filme „Maža išpažintis“, kuriame atliko Beno vaidmenį.

 

1973 m. užbaigė studijas Lietuvos konservatorijoje ir įgijo dramos aktoriaus
specialybę.

 

Po baigimo
Lietuvos estrada buvo tragiškoje padėtyje į kurią ir pats Vytautas Kernagis
negalėjo žiūrėti. Tam reikėjo geros režisūros. Šie faktai ir nulėmė maestro
kelionę į Maskvą 1975 m. studijuoti Valstybiniame
teatro meno institute, estrados režisieriaus specialybę. V.Kernagis apie
kelionę į Maskvą kalbėjo: „Po kariuomenės
ieškojau neakivaizdinių studijų, bet labai nenorėjau ilgam išvažiuoti iš
Lietuvos. Tačiau sužinojęs, kad Maskvoje atsirado estrados režisūra… Tai buvo
didysis posūkis. Maskvoje gavau antrąjį aukštojo mokslo diplomą. Tuo metu ten
mokėsi “žiedas”: Tuminas, Nekrošius, Vanagaitė, Marcinkevičiūtė, Puipa, Raima
Banionis… Be to, artimai susipažinau su Artiomu Troickiu…“
(Šaltinis Kauno diena)

 

 

1978 m. V. Kernagis įrašė pirmą Lietuvoje dainuojamosios poezijos plokštelę
„Akustinis“, nuo kurios Lietuvoje prasidėjo bardų kultūra, o muzikologai bei
klausytojai šį albumą laiko vienu geriausių maestro darbų.

 

1979 m. 1984m. gaivino kabareto žanrą „Kabaretas „Tarp girnų“

 

1980 m. baigė  Valstybinį teatro ir meno
institutą Maskvoje ir įgavo estrados režisieriaus specialybę.

 

Vytautas Kernagis
į nacionalinę televiziją patekti draudė to meto valdžia. Tai truko iki 1988 m.

 

1988 m. nusifilmavo vaizdo klipuose „Kansaras“, „Širdele mano“, „Gastrolės
Amerikoj“

 

1995 m. apdovanotas Antano Šabaniausko muzikine premija. O po penkių metų Bravo
statulėle.

 

2002 m. apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu.

 

2007 m. užklupo sunki liga vėžys. Tais pačiais metais už populiariosios kūrybos
profesionalumą ir artistiškumą apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno
premija. Pasakydamas trumpą kalbą, ją užbaigė
bičiulio Olego Zacharenkovo žodžiais: „Tegul nors truputį –
Dievas turi būti“.

 

2007 m. lapkričio 11 dieną įgyvendino seną svajonę. Vytauto Kernagio
iniciatyva Kaune buvo pastatytas paminklas Lietuvos estrados pradininkui
Danieliui Dolskiui.

 

2008 m. kovo 15 d. ši garsi asmenybė išėjo užtarnauto poilsio,
gaila kad kiek per anksti.

 

Vaidyba

 

“Mažoji
išpažintis” (1972). Vaidino ir dainavo kino filmuose “Kai aš mažas
buvau” (1968), “Mažoji išpažintis” (1972), “Kažkas
atsitiko” (1986). Sukūrė dainas V.Žalakevičiaus filmui
“Atsiprašau” (1982) ir Klaipėdos dramos teatro spektakliui
“Gerasis žmogus iš Sezuano” (rež. A.Ragauskaitė, 1991).

 

V.Kernagis
įdainavo Girdvainio partiją pirmojoje lietuviškoje roko operoje “Velnio
nuotaka” (1975, muz. V.Ganelino, eil. S.Gedos), Rolando partiją pirmajame
lietuviškame miuzikle “Ugnies medžioklė su varovais” (1976, muz.
G.Kuprevičiaus, eil. L.Jacinevičiaus ir S.Šaltenio) ir Vieversėlio partiją
pirmajame lietuviškame miuzikle Lietuvos lėlių teatre “Šokantis ir
dainuojantis mergaitės vieversėlis” (1981, muz. M.Urbaičio, eil. S.Gedos).

 

Televizijos
projektų: žaidimo “Paskutinis šansas” (LTV), pramoginės laidos
“Muzikinis viešbutis” (LTV), nuotykių realybės šou
“Robinzonai” (TV3) ir “Džiunglės” (TV3), žaidimo “Kas
laimės milijoną?” (TV3) ir muzikinės laidos “Žvaigždžių duetai”
(LNK) vedėjas.

Pirmasis
Lietuvoje pradėjo dainuojamosios poezijos bangą. Yra sukūręs apie 150 dainų
pagal savo paties, M.Martinaičio, S.Gedos, D.Saukaitytės, J.Erlicko,
A.Vienažindžio, J.Strielkūno, V.Mykolaičio-Putino ir kitų poetų eiles. 1978
metais įrašė pirmą Lietuvoje akustinių baladžių (dainuojamosios poezijos)
plokštelę (LP) “Vytautas Kernagis”. V.Kernagis - kabareto “Tarp
girnų” (1980-1983) ir “Dainos teatro” (1985-1990) įkūrėjas ir
vadovas.

 

Faktai ir gandai

 

Didžiausias
honoraras 6500 dolerių

 

V.Kernagiui
laisvalaikiu patinka įdomi knyga, gera, linksma kompanija, kelionės, maudynės
šiltoje jūroje Malaizijoje, kriauklių rinkimas - mano silpnybė. Galiu vardyti
labai daug.

 

Šį garsi asmenybė
nemėgsta keksiukų. Jam patiko pienas ir “roksai” su razinomis. Kavos neišmoko
gerti iki šių dienų.

 

Turi 26 metų sūnų Vytautą, vadovaujantį savo
firmai, kuriantį interneto dizainą  bei 19 metų dukrą Eglę.

 

V.Kernagio
tėvukas mirė, kai  Maskvoje maestro laikė
estrados režisūros baigiamuosius egzaminus.Kaune, gastrolėse, per spektaklį „Milžino
paunksmė“, kai jam buvo likusi pasakyti viena frazė. Iškvietė greitąją,
atvažiavo po valandos, o spektaklį buvo užpirkę ir žiūrėjo visi Kauno
kardiologai. Jie visi buvo čia pat – salėje, o jis – kambarėlyje prie scenos.

 

„Tėvukas buvo toks patriarchas: priešų neturėk, su
chebra išgerk, visi draugai. Jis toks buvo nuo mažų dienų. Jo tėvas labai
anksti mirė, jis turėjo išlaikyti šeimą. Buvo paštininkas – visi Kėdainiai jį
pažinojo.“

 

Tėvas – iš
paprastesnių, o mama – bankininko duktė. Jie abu Kauno Vytauto Didžiojo
universitete studijavo teisę ir vaidino teatre. Jie abu buvo pirmojoje Romualdo
Juknevičiaus trupėje, kuri atsikraustė į Vilnių. Ir Bobulytė, mamos mama,
pervažiavo iš Kauno su jais.

 

G.BlynaitėKernagienė
gimė 1918 metais Odesoje – savo
linksmumą Vytautas Kernagis kildino net ir iš to miesto.

 

Būtent ten jo
senelis Dominikas Jonas Blynas sutiko savo būsimą žmoną Eleną Klokman, turinčią
lenkų ir vokiečių kraujo. Lietuvių kalbą ji išmoko ir kalbėjo be mažiausio
akcento.

 

Odesoje
D.J.Blynas dirbo Žemės ūkio banke, spaudos draudimo metais bendradarbiavo
lietuviškoje spaudoje, rūpinosi Odesos lietuvių reikalais. Lietuvai atgavus
spaudą, rašė į pirmuosius legalius lietuviškus leidinius „Vilniaus žinios“ ir
„Lietuvių laikraštis“.

 

1918 metais Blynų šeima parvažiavo į Lietuvą. Trys sūnūs,
duktė. Šeimos galva dirbo banke, bendradarbiavo spaudoje, bet, kaip buvo
papasakota Vytautui Kernagiui, jis „irgi turėjo vėžį – kažkas su koja, tada
nebuvo pagydoma“. D.J.Blynui buvo 55-eri.

 

Vaikystė ir akiniai

 

Vytautas Kernagis
vaikystėje nenorėjo eiti į darželį. Tačiau buvo nuvestas ir iš jo grįžo
žvairas. Juokaujama, kad tai atsitiko dėl didelio streso ir nenoro.

 

Būdamas trejų metų vaikščiojo su akiniais,
kurių vienas stiklas dar buvo užklijuotas, kad taisytų žvairumą. Dėl tų akinių
maestro patirdavo stresą, manė, kad jie trukdys aktorystei, tačiau visada
padrąsindavo akiniuotus vaikus, jeigu jie ateidavo į sceną padainuoti.

 

Per kūrybos
vakarą 2006 metų gegužę Palangoje,
„Ramybės“ kultūros centre, V.Kernagis pasakojo: „Aš viską pergyvenau: buvau storas, žvairas, dar tada negydydavo, tai
nešiojau akinius, kur vienas stiklas užklijuotas. Viską perėjau.

 

Kančios prie pianino

 

Vienintelis
šviesus prisiminimas iš Čiurlionkės laikų – Mūza Rubackytė. Nes taip atsitiko,
kad kai vienas mano mokytojas, labai šlykštus, išvažiavo į Lenkiją, man pradėjo
dėstyti Mūzos teta. Privačiai. Klepą. Antroje klasėje ar trečioje. Reikėdavo
eiti pas ją.

 

Na, ir bandydavau
groti chromatines gamas – kai tu groji baltais ir juodais klavišais. Buvo
sudėta dešimt degtukų vienoj klepo pusėj. Sugroji gamą, dedi degtuką į kitą
pusę. Ir aš šparindavau savo storais pirštais ir užklijuota akimi, nes buvau
žvairas, storas ir neapkenčiau to klepo.

 

Ji iš garsų
suprasdavo, kad ten jau visiška nesąmonė, kad groju nepataikydamas. Tada
sakydavo: „Mūzyte! Ateik čia“. Atbėgdavo toksai visiškas spirgas ir trrrrr,
trrrrr… Rodydavo visiškam debilui, kaip turi groti tikras muzikantas. (paimta
menufaktura.lt)


 

Vaidino

 

V.Kernagis
vaidino filmuose:

Kai aš mažas
buvau (1968 m.)

Maža išpažintis
(1971 m., Beno vaidmuo)

Atsiprašau (1982
m.)

Kažkas atsitiko
(1986 m.)

 

Dainavo

Velnio nuotaka
(1975 m., Girdvainio partija)

Ugnies medžioklė
su varovais (1976 m., Rolando partija)

Dainuojantis ir
šokantis mergaitės vieversėlis (1978 m., Vieversėlio partija)

 

 

Diskografija

 

Akustinis (1978
m. LP, 1994 m. CD ir MC, 2006 m., Vilniaus plokštelių studija)

Baltojo nieko
dainelės (1979 m., Vilniaus plokštelių studija; 2000 m., „Čiki Piki“)

Kabaretas „Tarp
girnų“ (1982 m. maža plokštelė, 1984 m. LP, Vilniaus plokštelių studija)

Vytautas kernagis
Čikagoje (1985 m., Cassettes studija)

Dainos teatras:

Žvilgsnis nuo
kalno (1986 m., Vilniaus plokštelių studija)

Eik savo keliu
(1987 m., Vilniaus plokštelių studija)

Povo link…
(1989 m., Vilniaus plokštelių studija)

Apie medžioklę
(1990 m., Vilniaus plokštelių studija)

Keistumas (1991
m., „Lituanus“)

Dainos teatras –
Abėcėlė (1993 m., „Bomba“)

Vaikai vanagai
(1994 m., „Bomba“)

Kabaretas „Tarp
girnų“ 1979–1994 (1994 m., „Bomba“)

Baltas paukštis
(1998 m., Vilniaus plokštelių studija)

Teisingos dainos
(2003 m., „Tigris“)

Dainos teatras
(2006 m.)

Klasika (2007 m.,
5 CD rinkinys): Akustinis,Baltojo nieko dainelės,Dainos teatras,Teisingos
dainos

 

Verta dėmesio

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53461

http://www.kernagis.lt/?lang=1&mi=7

http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=61251

http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/vytautas-kernagis-7659

http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/zvilgsniai/20070119/4-1.html


Valdas Kiziūnas

www.blogas.lt/biografija


Siaubinga yra sielos tamsa, deja, pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pažvelgia į akis.

Nikolajus Gogolis 


Aforizmai, citatos, sentencijos www.kabutes.lt

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Vytauto Kernagio gyvenimas”

  1.   Julius rašo:

    Man Vytautas Kernagis yra pats geriausia ir idomiausias zmogus as noreciau buti kaip jis myliu V.Kernagi ir labai labai gerbiu

  2.   Paradi rašo:

    Почем у вас верхний баннер на сутки?

  3.   Kormoranė rašo:

    Daug informacijos, bet kodėl tokia nesustyguota ji? Bent kelis kartus kartojama, kur vaidino, ką atliko.
    Bet labai patiko citatos.

Rašyk komentarą