BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Romas Kalanta – paaukojęs savo gyvenimą dėl laisvės


Visai neseniai Lietuva minėjo laisvės gynėjų
dieną, kai prieš aštuoniolika metų įvyko taikus  Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų
sąjungai. Naujausia mano tinklaraščio asmenybė 
turbūt įkvėpė ne vieną budėti prie parlamento, televizijos bokšto, ar
Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Ši asmenybė suteikė vilti, kada nors
matyti laisvą Lietuvą ir prisidėjo prie tolimesnio pasipriešinimo. Ši asmenybė
yra Romas Kalanda, disidentas, susideginęs nepatenkintas esama santvarka,
visaip diskredituotas tuometinės valdžios.  Po jo žūties įvyko keletas demonstracijų,
kurias išvaikė tuometinis saugumas. Plačiau apie šią asmenybę ir sekusius
įvykius šiame įraše.

 

Romas Kalanta 1953 m. vasario 22 d. – 1972 m. gegužės 14 d.

 

Romas Kalanta gimė 1953 vasario 22 dieną,
Alytuje, tėvo tarnavusio kare su vokiečiais šešioliktoje lietuviškoje
divizijoje. Tarnaudamas buvo sužeistas, o vėliau dirbo Kauno politechnikume.
Motina dirbo pramprekyboje. Ji buvo religinga ir vaikus stengėsi auklėti
katalikiška dvasia.

 

Mokslai R.Kalantai nelabai sekėsi. Bendraklasiai
teigia, kad ir pats R.Kalanta dažnai atsisakydavo atsakinėti, nors ir mokėdavo,
tačiau nematydamas prasmės.

 

1971 m. vaikinui nepasisekė išlaikyti chemijos,
geometrijos ir fizikos abitūros egzaminų ir jam nepavyko baigti 18 vidurinės
mokyklos. Mokytis perėjo į vakarinę mokyklą. Mokydamasis šioje mokykloje taip
pat dirbo „Aido“ gamykloje, rašė eilėraščius. Vėliau teigiama išėjo iš darbo ir
skyrė visą dėmesį mokslams.

 

1972 m. gegužės 14 d. Ariogalos gatvių sankryžoje
stoviniavo R. Kalantos draugai. Priėjęs Romas atsinešė tuščią trijų litrų
talpos stiklainį ir paprašė benzino svarbiam įvykiui. Ir galiausiai Kauno
miesto sode, prie Muzikinio teatro, Romas Kalanta protestuodamas prieš
sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė.   
įvairių liudininkų teigiama, kad ne visi įvykio vietoje buvę jaunuoliai leido
gesinti degantį R.Kalantą. Manoma, kad savo artimiausiems draugams jis
prasitarė apie planuojamą susideginimą. Vis tik dalis žmonių dar bandė gesinti,
dengdami lietpalčiais. Galiausiai atvykusi greitoji medicinos pagalbą R.Kalantą
rado be sąmonės ir išvežė į ligoninę.

 

Oficialiais duomenimis R.Kalanta ligoninėje mirė 1972
gegužės 15 dieną 4
valandą ryto.

 

Surastas Romo dienoraštis atskleidė, kad šitaip
pasielgti jį privertė esama santvarka:
,Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad
anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu sucialistinės santvarkos.
Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane
užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį ,,Laisvė”
uždraudė.”

 

Visai neseniai šios istorinės asmenybės brolis Antanas
Kalanta paskelbė, esą Romas ketino susideginti pajūryje. Pasak Antano Kalantos,
šią informaciją jis išgirdo iš generalinės prokuratūros tardymo valdybos
tyrėjos Elvyros Mironovos. (Skaityti čia). Tačiau yra abejojančių šios informacijos
teisingumu. Daugiau apie tai.

 

1972 m. komisija nedviprasmiškai nusprendė, kad R.
Kalanta sirgo sunkia psichikos liga - šizofrenija. Pagrindiniai įrodymai,
įrodantys sunkią psichikos ligą, 1972 m. komisijos duomenimis, buvo tai,
kad jis nusižudė tokiu keistu ir neįprastu būdu. Komisija taip pat vadovavosi
tuo, kad jo mokykliniame rašinyje rastas sakinys, kuriame R. Kalanta tvirtina
tikįs, jog Lietuva vieną dieną bus laisva. Psichiatrams įrodymu buvo ir tai,
kad jis, kaip būdinga sunkiems psichikos ligoniams, nesugebėjo rūpintis savimi
ir nešiojo ilgus plaukus – suprask, neužteko valios atlikti net tokį paprastą
veiksmą - apsikirpti.Tačiau pagrįstų tam įrodymų nebuvo ir 1989 m.
posėdžiavusi komisija galiausiai pripažino R.Kalantą visiškai sveiku.
 doc.
dr. Dainiaus Pūro interviu
.

 

Laidotuvės

Saugumo pareigūnai žinojo, kad R.Kalantos
laidotuvėse ketino dalyvauti daug jaunimo. Tą pačią dieną kai turėjo būt
palaidotas lietuvių disidentas, prie jo namų būriavosi jaunimas, tačiau KGB
įsakymu į namą nebuvo įleisti pašaliniai asmenys.

 

Laidotuvės buvo planuojamos gegužės 18 dieną,
16 valandą
. Apie šias laidotuves žinojo daugelis žmonių. Saugumas
baimindamasis įvairių hipių bruzdėjimų įsakė laidotuves paankstinti bent dviem
valandomis. Laidotuvės  stebint daugybei
milicijos pareigūnų įvyko 13-14 valandomis Romainių kapinėse. R.Kalantos
karstas buvo apipiltas betonu, o tik vėliau žemėmis. Laidotuvėse dalyvavo tik
artimieji žmonės.

 

Įvykiai po susideginimo, atgarsiai

 

Po R.Kalantos susideginimo prasidėjo masiniai
mitingai, susirėmimai su saugumo pareigūnais. Demonstracijos galutinai buvo
numalšintos 1972 m. gegužės 19 d. . Iš viso suimti buvo 402 žmonės.  33 suimtieji  patraukti administracinėn atsakomybėn, šešių
laukė baudžiamosios bylos, kalėjimas. Demonstracijų organizatoriai nuteisti
kaip chuliganai ir asocialūs asmenys. Po šių įvykių buvo stengiamasi sustabdyti
hipių judėjimus, draudžiant nešioti ilgus plaukus ir kitais būdais.

 

Muzikantas Eugenijumi Jonavičius teigė, kad
minėdamas Romo Kalanto susideginimo metines buvo išmestas iš mokyklos ir
pažemintas: „Praėjus metams po R.
Kalantos susideginimo ir riaušių Kaune aš savo klasės draugams pasakiau, kad
būtų gražu, jei mes pagerbtume šio lietuvių didvyrio atminimą - jo mirties
metinių dieną ateitume į mokyklą prie uniformos švarkų atlapo prisisegę juodas
juosteles.

Nors
tai buvo paprasčiausias pasakymas, draugai taip ir padarė. Aš pats neprisisegiau
gedulo ženklo ir visiems liepiau nusiimti juodas juosteles. Suvokiau, kad tai
gali blogai baigtis. Žinojau, ką reiškia saugumas, nes vyresnieji draugai jau
ten buvo ir gavo per sprandą. O susėmė juos už tai, kad važiuodavo už miesto
prie tokio didelio ąžuolo melstis, kad rusai išeitų iš Lietuvos. Beje, tose
apeigose ir aš esu dalyvavęs, tačiau kadangi buvau jauniausias, manęs dar
nelietė… iki išsišokimo su gedulu dėl R. Kalantos.

Šis
nedidelis akibrokštas buvo išpūstas iki tokio muilo burbulo, kad apie mus
kalbėjo net per Amerikos balso radiją. Aš tapau įžymiausiu telšiečiu.
Siaubingai drastiškai visos mokyklos akivaizdoje buvau pašalintas iš pionierių.
Pamenu, kaip aktų salėje buvo plėšomas mano pionieriaus pasižadėjimas. Po to
mane išmetė iš mokyklos ir užregistravo juodajame saugumo sąraše iki tol, kol
sulauksiu pilnametytės. Būdamas 13-os metų pirmą kartą patyriau kryžminę
apklausą.“
Visas Vakarų Ekspreso straipsnis

 

Pateiksiu iš VDU metraščio apie to meto
atgarsius, po R.Kalantos susideginimo.

 

Rūta Tverkutė

Draudimas
dalyvauti R. Kalantos laiduotuvėse iššaukė jaunų žmonių pasipiktinimo bangą, kuri
gegužės 18 – 19 d.
peraugo į viešas demonstracijas. Lietuvos gyventojų
nuomonės dėl R. Kalantos poelgio buvo skirtingos.

 

prof. Bronius Genzelis

1972 – ųjų metų įvykiai Kaune buvo vienas iš
pochruščiovinio laikotarpio laisvėjimo padarinių. Kritus N. Chruščiovui,
naujoji valdžia nepajėgė kontroliuoti visų procesų: Lietuvą užtvindė
kraštotyrinis judėjimas, kūrėsi nuo tiesioginės valdžios kontrolės
nepriklausomi klubai, liberalėjo spauda („Kultūros barai”, „Nemunas”) ir pan.

 

Doc. Dr. Algirdas Jakubčionis

1972 metų gegužės 14 d. R. Kalantos susideginimas
iššaukė spontanišką pasipriešinimą, nukreiptą į nepriklausomybės siekimą.

Sovietinė
sistema reagavo į tai griežtindama represijas, įvesdama pusiau karinę padėtį
mieste, kontroliuodama jaunimo elgesį bei aprangą. Mokyklose buvo pradėtos
aiškintis mokinių pažiūros, kurta baimės atmosfera, turėjusi tikslą užgniaužti
bet kokias laisvesnes pažiūras.

 

Dr. Linas Saldukas

Romo
Kalantos susideginimas ir po to sekę įvykiai Kaune 1972 metų gegužę
sulaukė didelio atgarsio lietuviškojoje išeivijoje ir tai atsispindėjo jos
spaudoje. Didelė jos dalis Kauno įvykius sutiko entuziastingai, tarsi pokarinio
ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei Lietuvos okupacijai tęsinį. Vis dėlto,
ekstremalūs pasipriešinimo būdai ne visų rašiusiųjų išeivijos spaudoje buvo
sutikti vienodai, dalis nepritarė jiems. Kai kurie nuosaikesni leidiniai
stengėsi giliau analizuoti susiklosčiusią padėtį, prognozuoti tolesnę Lietuvos
situaciją.

 

Ramojus Kraujelis

Šiame
straipsnyje naudojantis Vakarų šaltiniais ir istoriografija, analizuojama
Vakarų reakcija į 1972 – ųjų metų įvykius Kaune. Informacija apie R.
Kalantos susideginimą Vakarus pasiekė per Maskvos disidentus jau gegužės 20
d.
Pirmąsias žinias perdavė Vakarų radijo stotys, transliavusios sovietiniam
blokui. Pagrindiniai straipsniai pasirodė gegužės trečiojoje dekadoje. Vakarų
žiniasklaida nagrinėdama įvykius Kaune itin pabrėždavo jaunimo vaidmenį
anti-sovietiniuose protestuose bei akcentuodavo tautinės ir religinės
aspiracijos svarbą.

 

Pilni tekstai: http://www.vdu.lt/Leidiniai/metrastis/nr4anot.html

 

Pagerbimas šiomis dienomis

Poetas Edmundo Janušaičio inicijuotas koncertas „Vilties pavasaris“

Motociklininkų žygis „Laisvės
fakelas“

 

1972 m. birželio mėn. naktį kelio Kaunas – Klaipėda
paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta pastatytas metalinis
kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą“. Pasitelkę
techniką, netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.

 

2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas (po
mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1990 m. pastatytas
dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius
Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.),
„Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.),
Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.).
(Wikipedia)

 

2002 m. gegužės 14 d., dalyvaujant Lietuvos
prezidentui Valdui Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos
laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972 m.“ (skulpt. Robertas
Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).

 

Charakteris

Jaunuolis buvo, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti,
nelinkęs atvirai bičiuliautis, niekad nebuvo sulaikytas ar patekęs į
nepilnamečių inspekcijos įskaitą. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, mėgo spotą, rašė
eilėraščius, domėjosi muzika, hipių judėjimu, kuris, anot jo, kovojo su melu ir
neteisybe, labia mėgo ,,The Beatles” muziką, pats grojo gitara. Atrodė kaip
tipiškas tuometinis hipis Lietuvoje – augino ilgus plaukus ir kopijavo užsienio
hipių aprangą. Paskutiniais gyvenimometais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu,
jo piešiniuose kartojosi aukos motyvas, dažnai vaizduojams kryžius, ugnis ir
žmogus. Vienas kitas sakinys iš jo užrašų knygelės padeda geriau suvokti
dvasinę jo būseną paskutiniais

 

R. Kalantos charakteristikoje klasės auklėtojas jį apibūdino kaip
pasižymintį netvarkinga išvaizda, nesidomintį jokia dėstoma disciplina,
neaktyvų, linkusį analizuoti, savitai vertinantį visus gyvenimo reiškinius.

Pasikeitus politinei situacijai, daugelio anksčiau liudijusių parodymai
iš dalies keitėsi, Romas buvo įvardijamas kaip draugiškas ir mėgstamas žmogus,
domėjęsis ne tik sportu bei muzika, bet ir politika, istorija, filosofija,
turėjęs originalią nuomone daugeliu klausimų.

 

Faktai, gandai

Romas Kalanta galvojo tapti dvasininku.

 

Pasak tėvų, draugų ir kai kurių mokytojų, jis
buvo pašalintas iš komjaunimo už ,,politinį nesubrendimą”, tačiau oficialioji
versija teigia, kad R. Kalanta visada buvo komjaunuolis. Po žūties norėta ,,grąžinti”
į komjaunimą, mat kitu atveju galėtų atsirasti dar vienas įrodymas, kad
susidegino ne dėl psichinių sutrikim, o apgalvojęs ir pasirinkęs būtent šitokį
protesto būdą.

 

Iš užrašų knygutės įrašų, laiškų, kitos informacijos
matyti, kad mintis apie savižudybę jis brandino ilgai, mažiausiai pusę metų,
domėjosi savižudybės būdais, jos detalėmis. Ketinimą nusižudyti liudija tokios
užrašytos frazės: ,, vis nesiryžtu, nors
reikia tai padaryti būtinai”, ,,mirtis man bus šventė, lauksiu jos ir
sulauksiu”, ,, laiškus sudeginsi ir iš manęs liks pelenų krūvel“ė:.

 

Po R. Kalantos žūties buvo bandoma ieškoti kokių
nors jį sukompromituoti galinčių faktų. Jau atliekant teismo medicininę
ekspertizę, medikų buvo prašoma atkreipti dėmesį į tai, ar nėra teismo
medicininių duomenų, liudijančių, kad R. Kalanta vartojo narkotikus ar prieš
mirtį būtų išgėręs alkoholio. Narkomano ar išgėrusio žmogaus žūtis būtų buvusi
puiki kompromituojanti medžiaga.

 

Atlikus skrodimą į visus šiuos klausimus atsakyta
neigiamai, taip pat pažymėta, kad nerasta jokių kitų anatominių pakitimų,
galėjusių turėti įtakos jo psichiniai būklei.

 

Į ligoninę skambinę valdžios pareigūnai prašė
daryti viską, kad R. Kalantos gyvybė būtų išgelbėta, nes oficialieji sluoksniai
stengėsi išvengti galimo skandalo dėl ,,antitarybinio išpuolio”.

 

Verta dėmesio

http://www.genocid.lt/Leidyba/13/aarvydas.htm

http://aidas.us/index.php?t=archive_article_details&ar_article_id=6719&ar_cat_id=1565

http://www.draugas.org/kalantosidejos.html

http://www.straipsniai.lt/Romas_Kalanta/puslapis/12041

http://www.draugas.org/kalantabio.html

 

Didžio svajotojo svajonės visada išsipildo su kaupu.

Alfredas Nortas Vaithedas

 

Valdas Kiziūnas

www.blogas.lt/biografija

Aforizmai, citatos, sentencijos

Rodyk draugams

komentarai (14) | “Romas Kalanta – paaukojęs savo gyvenimą dėl laisvės”

  1.   Li rašo:

    Įdomu skaityti, tačiau galima būtų įdėmiau peržvelgti prieš publikuojant, nes yra klaidų, nebaigtų sakinių, praleistų (manau) žodžių, dėl kurių kai ko nesupratau iki galo.

  2.   Kaunas 1972 rašo:

    http://youtube.com/watch?v=SsqF_8MMqDI

  3.   petras rašo:

    kaip suprasti kas nusipelnė ar R.Kalanta ar VYTAUTAS KALADĖ kuris yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi [ po mirties] antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, vienas iš 1972m gegužes 18-19d. jaunimo manifestacijų dėl R.Kalantos susideginimo Kaune organizatorių ir vadovų. Buvo nuteistas tryms metams ir ištremtas į Tiumenę . Po tuo uždarytas durniu ligoninę.

  4.   Anonimas rašo:

    Geras straipsnis, šauni medžiaga ačiū už ją :)

  5.   drasius kedys rašo:

    as jy myliu

  6.   Dzestina rašo:

    Ačiū jums labai.

  7.   Dzestina rašo:

    shaetjujd

  8.   dalia rašo:

    nezinia uz kokia laisve susidegino ir uz kokia LIETUVA kovojo.Jei uz tokia,tai beprasmiska mirtis,ne uz tokia LIETUVA mes stovejom ir dejom ant laisves aukuro nekaltas aukas.Gal vienasyk sukilkim ir pasakykim savo nuomone,nes esam istizeliu ir pataikunu tauta,man geda pasakyt,kad esu lietuve,nes apsisauke visam pasauly.

  9.   Deivis rašo:

    Na ir ka ? Ar tai padejo nors kiek? :)

  10.   Jonas rašo:

    Nevykelis debiliukas buvo. Net 3 egzaminu neislaike. Tevas buvo komunistas, o pats komjaunuolis. Nepanasu, kad toks lochas butu pana turejes. Jei butu neturejes psichiniu ir kitokiu nukrypimu, tai 18 metu butu tarnaves rusu armijoje. Tada imdavo visus.

  11.   Artūras rašo:

    1989 metais Kaune, Laisvės alėjoje (miesto sodelyje) vyko 14 dienų bado streikas Romo Kalantos vardo reabilitacijai. Ko pasekoje buvo pasiektas leidimas paminklo pastatymui ir Romo Kalantos gatvės Kaune pavadinimui.
    Šis įvykis šioje faktų chronologijoje nepaminėtas.

  12.   Artūras rašo:

    Ar žinote, kad…
    1989 m. Kaune, Laisvės alėjoje (miesto sodelyje) vyko 14 dienų bado streikas Romo Kalantos vardo reabilitacijai. Ko pasekoje buvo sudaryta psichiatrų komisija R.Kalantos vardui reabilituoti, pasiektas leidimas paminklo pastatymui ir Romo Kalantos gatvės Kaune pavadinimui.
    https://www.facebook.com/Markela68/timeline/story?ut=32&wstart=612687600&wend=615279599&hash=613748575342310&pagefilter=3&ustart=1

  13.   Irmis rašo:

    Jonai, ar tamstai nė kiek negėda šitaip rašyti, a? :(( Dalia, gal užtenka dejuoti kad ne už tokią Lietuvą Kalanta savo gyvybę paaukojo ir tuo pačiu ciniškai nuvertinti Jo auką, kaip manot?!!!!! Bet, kitą vertus, Jūs teisingai rašot-darykim kažką, “sukilkim” kad tie valdžios lervos nesėdėtų mums ant sprando, o mes, kaip žiūriu, vietoje konkrečių veiksmų tiktais karksim ir karksim “lietuviai tokie, lietuviai anokie, gėda būti lietuviu….”!!!! :) Už tai manau Romas Kalanta dievaži karste turėtų vartytis matydamas kaip lietuvis lietuvio šitaip baisiai nebemyli ir tai ,deja, kuo toliau, tuo nuožmiau vyksta jau senokai mums atsikračius to prakeikto maskoliško jungo…… ;)

  14.   Vilte rašo:

    Nuliudau pamačiusi, kad Rusijos propaganda yra neišaiškinta iki šių dienų. Noriu pasakyti, kad Romas Kalanta buvo protingas ir atsakingas mokinys, mokydavosi ketvertai, penketais (penkiabalėje sistemoje), o jo pažymiai buvo mokytojų pakeisti įsikišus tarybinei valdžiai. Jis nebuvo psichinis ligonis, tai tebuvo vienintelė priemonė kažką parodyti visuomenei, atsiminkime, jog kiekvienas žodis būdavo iškraipomas. Aš asmeniškai manau, kad Romas Kalanta yra vienas iš tautą įkvėpusių žmonių, kuriems turėtume buti dėkingi už LAISVĄ Lietuvą. O tai kokia Lietuva yra dabar ir kokia nėra priklauso nuo mūsų. Neužtenka komentarų skiltyje pabėdavoti ir tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime, manau svarbiausia yra pradėti vertinti ką turi ir mylėti Lietuvą pirmiausia už tai, kad tai tavo tėvynė ir tavo namai.

Rašyk komentarą